Kaip pipete lašinti mažus kiekius naudojant rankines pipetes

Pipete lašinant nuo 0,2 iki 5 µl tūrius, pipetės tikslumas ir preciziškumas yra nepaprastai svarbūs, todėl būtina taikyti gerą pipetės techniką, nes klaidos labiau pastebimos lašinant mažus tūrius.

Kadangi vis daugiau dėmesio skiriama reagentų ir sąnaudų mažinimui, mažesni tūriai yra labai paklausūs, pvz., PGR pagrindinio mišinio ruošimui arba fermentų reakcijoms. Tačiau mažų tūrių (nuo 0,2 iki 5 µL) pipete lašinimas kelia naujų iššūkių pipetės tikslumui ir preciziškumui. Svarbiausi dalykai yra šie:

  1. Pipetės ir antgalio dydis: Visada rinkitės pipetę su mažiausiu įmanomu nominaliu tūriu ir mažiausiu antgaliu, kad oro pagalvė būtų kuo mažesnė. Pipete lašindami, pvz., 1 µl, rinkitės 0,25–2,5 µl pipetę ir atitinkamą antgalį, o ne 1–10 µl pipetę.
  2. Kalibravimas ir priežiūra: Labai svarbu tinkamai kalibruoti ir prižiūrėti pipetes. Nedideli pipetės pakeitimai ir sulūžusios dalys labai padidina sisteminių ir atsitiktinių paklaidų vertes. Kalibravimas pagal ISO 8655 standartą turi būti atliekamas kartą per metus.
  3. Išstūmimo pipetės: patikrinkite, ar jūsų laboratorijoje yra išstūmimo pipetė su mažu tūrio diapazonu. Paprastai naudojant šio tipo pipetę gaunami geresni pipetės tikslumo ir preciziškumo rezultatai nei naudojant klasikines oro pagalvės pipetes.
  4. Pabandykite naudoti didesnius tūrius: galite apsvarstyti mėginio praskiedimą, kad galutinėje reakcijoje pipete įlašintumėte didesnius tūrius su tuo pačiu kiekiu. Tai gali sumažinti pipetės paklaidas, kai mėginio tūriai yra labai maži.

Be gero įrankio, tyrėjas turi mokėti labai gerai pipetuoti. Atkreipkite ypatingą dėmesį į šiuos veiksmus:

  1. Antgalio tvirtinimas: Neužkiškite pipetės ant galiuko, nes galite pažeisti plonąjį antgalį, nukreipti skysčio srautą arba pažeisti angą. Tvirtindami antgalį, spauskite tik lengvai ir naudokite pipetę su spyruokliniu antgalio kūgiu.
  2. Pipetės laikymas: Nelaikykite pipetės rankoje laukdami centrifugos, ciklo ir pan. Pipetės vidus įkais ir išsiplės oro pagalvė, todėl lašinant tūris gali skirtis nuo nustatyto.
  3. Išankstinis drėkinimas: oro drėkinimas antgalio ir pipetės viduje paruošia antgalį mėginiui ir apsaugo nuo garavimo įsiurbiant perkeliamą tūrį.
  4. Vertikalus aspiravimas: tai labai svarbu tvarkant mažus kiekius, siekiant išvengti kapiliarinio efekto, kuris atsiranda, kai pipetė laikoma kampu.
  5. Panardinimo gylis: Panardinkite antgalį kuo mažiau, kad dėl kapiliarinio efekto į jį nepatektų skysčio. Nykščio taisyklė: kuo mažesnis antgalis ir tūris, tuo mažesnis panardinimo gylis. Pipete leidžiant mažus kiekius, rekomenduojame ne daugiau kaip 2 mm.
  6. Dozavimas 45° kampu: optimalus skysčio ištekėjimas garantuojamas, kai pipetė laikoma 45° kampu.
  7. Sąlytis su indo sienele arba skysčio paviršiumi: Mažus kiekius galima tinkamai dozuoti tik tada, kai antgalis laikomas prie indo sienelės arba panardintas į skystį. Net paskutinis lašas nuo antgalio gali būti dozuojamas tiksliai.
  8. Išpūtimas: Išleidus nedidelį kiekį skysčio, būtina jį išpūsti, kad būtų išspaustas net paskutinis skysčio lašas, esantis antgalyje. Išpūtimas taip pat turėtų būti atliekamas prie indo sienelės. Atliekant išpūtimą prie skysčio paviršiaus, būkite atsargūs, kad į mėginį nepatektų oro burbuliukų.

 

QQ截图20210218103304


Įrašo laikas: 2021 m. vasario 18 d.